Jūrų kryžius. Nukryžiavimas. Angelas Sargas. Stačiatikių kryžius

Kaklo stačiatikių kryžius pagamintas remiantis senosiomis Bažnyčios tradicijomis. Todėl inkaro simbolį matome daugelio senovinių vyriškų kryžių formoje. Būtent tokia forma pagamintas Jūrų kryžius, kuris kartu su judria viršūne-kilpele primena inkarą.

Tai kanoninis kryžius su Jėzaus Kristaus nukryžiavimu priekinėje pusėje. Šalia užrašyta «NIKA», o prie kryžiaus Viešpačiui stovi Dievo Motina ir ap. Jonas Teologas.

Virš nukryžiavimo viršuje pavaizduotas Švenčiausiosios Trejybės atvaizdas, apačioje — apaštalas Andriejus Pirmasis pašauktasis, skelbęs Kristų skitams ir slavams. Iš abiejų nukryžiavimo pusių įtaisyti rusų šventųjų, laivyno ir jūreivių globėjų, atvaizdai: šv. Mitrofanas Voronežietis ir šv. Arsenijus Konevietis. Šv. Mitrofanas Voronežietis išgarsėjo kaip išmintingas ganytojas.

Kita Jūrų kryžiaus pusė visa skirta jūra keliaujančiųjų apsaugai ir išgelbėjimui. Centre — šventojo Angelo Sargo ikona su kryžiumi ir kalaviju. Jo galinga figūra sklando virš bangų. Prie jo kojų — burlaiviai, atrodantys maži ir trapūs. Tai Angelo Sargo, žmonių sielų sergėtojo, atvaizdas — tiek jūroje, tiek gyvenimo aistrų ir pagundų audroje.

Šalia Angelo — dvi Jėzaus Kristaus stebuklų ikonos. Kairėje — «ėjimas vandenimis». Apaštalai naktį plaukė jūra ir staiga pamatė Viešpatį, einantį jų link vandeniu. Apaštalas Petras išlipo iš valties ir taip pat ėjo vandeniu, bet staiga išsigando ir pradėjo skęsti. «Jėzus tuojau ištiesė ranką, sugriebė jį ir tarė: mažatiki, ko suabejojai?» (Mt 14, 25–32).

Dešinėje pavaizduotas kitas stebuklas, kuris taip pat byloja apie išganingą tikėjimo galią ir Dievo visagalybę. Kai Jėzus Kristus plaukė valtimi su mokiniais, jūroje kilo didžiulė audra. Mokiniai išsigando ir ėmė šaukti, kad žūva. Tada Viešpats atsikėlė ir «sudraudė vėją bei tarė jūrai: nutilk, nurimk! Ir vėjas nurimo, ir pasidarė didi tyla. Ir jis tarė jiems: kodėl jūs tokie bailūs? Argi neturite tikėjimo?» (Mk 4, 37–41).

Valdžią jūros stichijai Dievas suteikia ir Savo išrinktiesiems šventiesiems. Vienas iš jų — šventasis Mikalojus Stebukladarys, Miros vyskupas (III a.). Už nuostabią, dar gyvenimo metu pasireiškusią galią sutramdyti stichiją liaudyje jis vadinamas ir «Jūrų Mikalojumi». Mylimo šventojo atvaizdas vainikuoja kitą kryžiaus pusę. Apačioje pavaizduotas Mikalojaus Stebukladario stebuklas, kai jis audroje išgelbėjo laivą nuo nuskendimo.